Dauguma iš mūsų neįsivaizduoja dienos pradžios be kvapnios kavos puodelio. Vieniems tai tik smagus įprotis ar  ritualas, kitiems energijos šaltinis. Tačiau ar susimąstote, kiek įvairių procesų turi įvykti, kol Jūsų mėgstama kava įgauna puikiai žinomą ir pažįstamą formą? Kur ir kaip prasideda kavos kelias?

Tai tik uoga!

Kavamedžiai auginami  ir labiausiai paplitę Pietų Amerikoje, Afrikoje bei Azijoje. Šiems augalams reikalingas stabilus, drėgnas klimatas, o didžiausias pavojus – šalnos, tad jų plantacijų Lietuvoje pamatyti nepavyktų. Nors vadinami medžiais, vis dėlto jie labiau panašūs į krūmus, kurie derlių pradeda duoti tik po 3 – 5 metų nuo pasodinimo. Baltais, kvapniais žiedais pražystantis augalas, subrandina raudonas uogas, panašias į vyšnias, kurių kauliukus mes žinome ir atpažįstame, kaip kavos pupeles. Kokybiškai kavai gaminti dažniausiai naudojamos dvi kavamedžių rūšys: arabika ir robusta. Šios rūšys dar smulkiau klasifikuojamos pagal vietovę, kurioje buvo išaugintos arba pagal uostą, iš kurio yra eksportuojamos. Taigi šios kavos uogos galiausiai tampa mūsų taip mėgstama kava, tačiau prieš tai jos turi būti ne tik nuskinamos, tačiau ir tinkamai apdorojamos.

 Kelionė prasideda nuskynus kavos pupelę

Nors augalas galėtų užaugti iki 7 metrų aukščio, vis dėlto kavos plantacijose kavamedžiai užauginami tik iki 2-3 metrų, nes šios uogos skinamos rankomis. Po skynimo  būsimos pupelės apdorojamos arba drėgnuoju, arba sausuoju būdu. Drėgnajam apdorojimui renkami tik sunokę vaisiai, jie itin švariai nuplaunami, o po to parai paliekami vandenyje (fermentacijai). Po šio proceso pupelės dar kartą plaunamos ir tik tada džiovinamos.

Antras galimas pupelių apdirbimo būdas sausasis, yra senesnis ir paprastesnis. Jo metu  vaisiai paliekami saulėje dviem trims savaitėms, tačiau nuolatos vartant ir prižiūrint, kad tolygiai išdžiūtų. Kai kavos pupelės visiškai išdžiūsta, jos apdorojamos specialia lukštenimo mašina, kuri atskiria apvalkalą ir išdžiūvusį minkštimą. Nors sausasis būdas paprastesnis, vis dėlto, drėgnuoju būdu apdorojama net  46% pasaulinės kavos produkcijos!

Svarbu neskubėti

Dar vienas itin svarbus procesas apdorojant kavos pupelias – jų skrudinimas. Nuo skrudinimo laiko ir temperatūros, priklauso pupelių kokybė. Jei jos skrudinamos per trumapai ir per aukštoje temperatūroje, iš išorės perkepa, o viduje lieka ne visiškai apdorotos. Nors trumpesnis skrudinimo laikas sumažina skrudinimo kaštus, vis dėlto, prarandamos kavos pupelių skoninės savybės ir dėl šios priežasties, po malimo į jas dedama papildomų priedų, kvėpiklių ir aliejų.

Lėtai skrudinamos pupelės pačios išskiria daugiau eterinių aliejų, taip atskleisdamos savo tikrąsias skonines savybes! Po skrudinimo kelionė tęsiasi toliau. Pupelės sveriamos, suskirstomos pagal spalvą, fasuojamos į maišus ir išsiunčiamos į įvairias pasaulio vietas. Galiausiai pasiekusios fabrikus, jos malamos, arba fasuojamos nemaltos ir pagaliau išskirstomos po parduotuves, kad kuo greičiau pasiektų Jūsų namus!

Štai toks ilgas ir gana sudėtingas kavos pupelės kelias nuo kavamedžio iki jūsų namų stalo. Nors šie procesai užima nemažai laiko, tačiau norint išgauti aukščiausios kokybės produktą, jo apdirbimui reikia skirti daug kantrybės ir atidumo. Tad geriant kavą nepamirškite, kad tai ne šiaip gėrimas, o ilgo proceso rezultatas!